Grįžti

Siekti karjeros – ir į Lietuvą

atsisiųsti

 2013-05-22

 

Atvyko į galimybių šalį

Verslas Baltijos šalyse visuomet domino 32 metų švedo Johano Franklio šeimą. 1990-aisiais jo tėvas Peteris Franklis tapo didžiausios Europoje polietileno perdirbimo ir gamybos įmonės „Plasta” vienu iš akcininkų.

 

Gamykla įsikūrusi Lietuvoje. Tad netrukus ir Johanas atvyko į Vilnių. Vėliau sostinę jis aplankė dar kelis kartus, o prieš metus „Plastos” generalinis direktorius Vytas Poderis pakvietė jį kartu padirbėti. J.Franklis net nebandė svarstyti – dviejų universitetų absolventas ėmėsi lietuvius konsultuoti finansų klausimais. 

 

Jei ne šeimos verslas, ar Lietuva suviliotų tokį specialistą? „Žinoma, daugumai užsieniečių jūsų šalis nėra geidžiamiausių įsidarbinti valstybių sąrašo viršūnėje. Tačiau jie čia net nėra buvę! Tie, kurie susipažįsta su Lietuva, iškart pajunta, kad jauni žmonės čia turi daug galimybių. Ir jos palankesnės nei bet kur kitur. Jei esi protingas ir darbštus, čia gali daug pasiekti. Man patinka ir tai, kad lietuviai verslininkai nebijo rizikuoti”, – kalbėjo J. Franklis. Tačiau bene didžiausią įspūdį jam padarė „Plastos” kolektyvas. Švedą sužavėjo, kad ten nemažai žmonių gamykloje dirba po 30 ir dar daugiau metų. „Jie puikiai išmano savo amatą. O šalia šių patyrusių vilkų dirba veržlus, gerą išsilavinimą turintis jaunimas.  

Dirbti tokioje komandoje man – neįkainojama patirtis”, – apie darbo atmosferą daugiau nei penkiasdešimt metų skaičiuojančioje įmonėje kalbėjo užsienietis iš Vakarų. Beje, jis nemano, kad Vokietijoje ar bet kurioje kitoje Europos šalyje veikianti panaši gamykla labai skiriasi nuo „Plastos”. „Gal tik ten pagaminamų produktų kainos aukštesnės”, – svarstė finansininkas.

 

Nustebino geri restoranai

Apie laisvalaikį Johanas neturi daug ką pasakoti, mat jo beveik neturi. Nors Vilniuje beveik visur įmanoma susikalbėti angliškai, su lietuviais jis, žinoma, norėtų pasikalbėti jų gimtąja kalba. Tačiau švedas apgailestauja: jis lietuviškai dar neišmoko.

 

Kas labiausiai nustebino sostinėje? J. Franklis netikėjo, kad čia ras gerų prancūzų, indų ir meksikiečių restoranų.

 

Visą straipsnį galite rasti čia.